Liūdna Lietuvos TSR autoįvykių statistika

Liūdna Lietuvos TSR autoįvykių statistika:. 1983 m. duomenimis vidutiniškai per dešimt valandų žūva vienas žmogus ir penki šeši sužeidžiami. Mūsų - respublikai būdinga ir tai, kad avarijose nukentėjusiųjų dauguma — pėstieji, ypač miestuose ir gyvenvietėse. Per pastarąjį dešimtmetį (1972-1982 m.) Lietuvoje 56 921 autoavarijos metu žuvo 7827 žmonės ir 47 664 buvo sužeisti. Iš tūkstančio respublikos gyventojų eismo nelaimių metu kasmet sužeidžiami du žmonės, o vienas iš 4,5 tūkstančio gyventojų žūva.

Pasak supirkėjų kurie superka automobilius kaune eismo nelaimių skaičius mūsų miestų gatvėse priklauso nuo daugelio faktorių. Tai miestų , planavimo klaidos, komunikacinių sistemų trūkumai, netinkamas eismo organizavimas, eismo taisyklių nesilaikymas ir kt. Be to, kiekviena klaida ar neapgalvotas veiksmas vairuojant automobilį ar kitą transporto priemonę, kiekvienas skubotas žingsnis einant per gatvę irgi gali būti eismo nelaimės priežastimi.

1975-1982 m. Lietuvoje žuvo 2669 pėstieji ir 14 147 buvo sužeistas. Taigi statistika rodo, kad vidutiniškai daugiau kaip 40 proc. autoįvykių nukenčia pėstieji. Vidutiniškai per penkmetį 41,8 proc. avarijose žuvusiųjų ir 35,6 proc. sužeistųjų — pėstieji. Dauguma tokių autoavarijų įvyko stambiuose respublikos miestuose ir gyvenvietėse. Konflikto tarp pėsčiųjų ir važiuotųjų išvengti kokiu nors vienu eismo organizavimo bei tvarkymo būdu neįmanoma. Eismo saugumo klausimai turi būti svarbūs ir aktualūs visiems respublikos gyventojams.

Saugiam pėsčiųjų eismui užtikrinti vis dar skiriama per mažai dėmesio. Neretai pirmiausia rūpinamasi autotransporto eismo sąlygų tobulinimu, gerinimu, o tik jau po to — pėsčiaisiais. Tai galima paaiškinti tuo, kad pėstiesiems reikia daug mažiau miesto teritorijos negu autotransportui. Tačiau kasmet didėjant automobilių koncentracijai mūsų miestuose, prieštaravimai tarp pėsčiųjų ir motorizuotų eismo dalyvių darosi vis didesni.

Iš visų eismo dalyvių pėstiesiems miestuose gresia didžiausias pavojus. Bene daugiausiai autoįvykių būna naujose ar rekonstruotose gatvėse, modernizuotose miestų magistralėse: netinkamai parinktos perėjų vietos pėstiesiems, neįrengtos, nors gatvių projektuose ir numatytos, požeminės perėjos, labai nedaug ar iš viso nėra perėjų, reguliuojamų šviesoforais, ir pan. Ypač daug eismo nelaimių sukelia parkavimo aikštelių trūkumas. Neįrengus parkavimo aikštelių prie parduotuvių, kinoteatrų, administracinių įstaigų, automobiliai laikomi prie tų objektų .gatvės važiuojamojoje dalyje, o tai pablogina ne tik vairuotojų važiuojančių palei stovinčias transporto priemones matomumą, bet ir pėstieji, laviruodami tarp stovinčių gatvėj e automobilių, dažnai nepastebi atvažiuojančiųjų. Miestų gatvių tinklas negarantuoja pėsčiųjų saugumo dar ir dėlto, kad tranzitinis transportas iš užmiesčio važiuoja tomis pačiomis gatvėmis kartu su miesto vidaus transportu ir kertasi su dideliais pėsčiųjų srautais. Apvažiuojamųjų magistralių įrengimas ne tik sumažina centrinės dalies gatvių apkrovimą, padidina gatvių pralaidumą, pagerina eismo sąlygas, bet ir sumažina avarijų, kuriose nukenčia pėstieji.

Šaltinis - Pirmieji tarybiniai automobiliai