Liūdna Lietuvos TSR autoįvykių statistika
Liūdna Lietuvos TSR autoįvykių statistika:.
1983 m. duomenimis vidutiniškai per dešimt valandų žūva vienas žmogus ir penki
šeši sužeidžiami. Mūsų - respublikai būdinga ir tai, kad avarijose
nukentėjusiųjų dauguma — pėstieji, ypač miestuose ir gyvenvietėse. Per
pastarąjį dešimtmetį (1972-1982 m.) Lietuvoje 56 921 autoavarijos metu žuvo
7827 žmonės ir 47 664 buvo sužeisti. Iš tūkstančio respublikos gyventojų eismo
nelaimių metu kasmet sužeidžiami du žmonės, o vienas iš 4,5 tūkstančio
gyventojų žūva.
Pasak supirkėjų kurie superka automobilius kaune eismo nelaimių skaičius mūsų miestų gatvėse
priklauso nuo daugelio faktorių. Tai miestų , planavimo klaidos, komunikacinių
sistemų trūkumai, netinkamas eismo organizavimas, eismo taisyklių nesilaikymas
ir kt. Be to, kiekviena klaida ar neapgalvotas veiksmas vairuojant automobilį
ar kitą transporto priemonę, kiekvienas skubotas žingsnis einant per gatvę irgi
gali būti eismo nelaimės priežastimi.
1975-1982 m. Lietuvoje žuvo 2669 pėstieji ir
14 147 buvo sužeistas. Taigi statistika rodo, kad vidutiniškai daugiau kaip 40
proc. autoįvykių nukenčia pėstieji. Vidutiniškai per penkmetį 41,8 proc.
avarijose žuvusiųjų ir 35,6 proc. sužeistųjų — pėstieji. Dauguma tokių
autoavarijų įvyko stambiuose respublikos miestuose ir gyvenvietėse. Konflikto
tarp pėsčiųjų ir važiuotųjų išvengti kokiu nors vienu eismo organizavimo bei
tvarkymo būdu neįmanoma. Eismo saugumo klausimai turi būti svarbūs ir aktualūs
visiems respublikos gyventojams.
Saugiam pėsčiųjų eismui užtikrinti vis dar
skiriama per mažai dėmesio. Neretai pirmiausia rūpinamasi autotransporto eismo
sąlygų tobulinimu, gerinimu, o tik jau po to — pėsčiaisiais. Tai galima
paaiškinti tuo, kad pėstiesiems reikia daug mažiau miesto teritorijos negu
autotransportui. Tačiau kasmet didėjant automobilių koncentracijai mūsų miestuose,
prieštaravimai tarp pėsčiųjų ir motorizuotų eismo dalyvių darosi vis didesni.
Iš visų eismo dalyvių pėstiesiems miestuose gresia
didžiausias pavojus. Bene daugiausiai autoįvykių būna naujose ar rekonstruotose
gatvėse, modernizuotose miestų magistralėse: netinkamai parinktos perėjų vietos
pėstiesiems, neįrengtos, nors gatvių projektuose ir numatytos, požeminės
perėjos, labai nedaug ar iš viso nėra perėjų, reguliuojamų šviesoforais, ir
pan. Ypač daug eismo nelaimių sukelia parkavimo aikštelių trūkumas. Neįrengus
parkavimo aikštelių prie parduotuvių, kinoteatrų, administracinių įstaigų,
automobiliai laikomi prie tų objektų .gatvės važiuojamojoje dalyje, o tai
pablogina ne tik vairuotojų važiuojančių palei stovinčias transporto priemones
matomumą, bet ir pėstieji, laviruodami tarp stovinčių gatvėj e automobilių,
dažnai nepastebi atvažiuojančiųjų. Miestų gatvių tinklas negarantuoja pėsčiųjų
saugumo dar ir dėlto, kad tranzitinis transportas iš užmiesčio važiuoja tomis
pačiomis gatvėmis kartu su miesto vidaus transportu ir kertasi su dideliais
pėsčiųjų srautais. Apvažiuojamųjų magistralių įrengimas ne tik sumažina
centrinės dalies gatvių apkrovimą, padidina gatvių pralaidumą, pagerina eismo
sąlygas, bet ir sumažina avarijų, kuriose nukenčia pėstieji.
Šaltinis - Pirmieji tarybiniai automobiliai